- buvinys
- buvinỹs sm. (3b) 1. Šts buvimas, atsitikimas: Tikras buvinỹs, ne pasaka Pln. 2. daugybė: Baisus buvinỹs tų davatkų Kalvarijo[je], t. y. daug yra J. 3. būtis, gyvenimas: Sunkus buvinỹs senatvėj prie svetimų Skr. Jau mano bùvinio tu nenorėk! Skr. Menkas čia tavo buvinys – šalti barščiai ir duonos pluta Up. 4. būvamoji vieta, būklė: Čia mano buvinỹs Vlkj.
Dictionary of the Lithuanian Language.
